Tai yra įgyvendinto tekstilės bakalauro darbo projekto dalis. Kūrinio pavadinimas yra lietuvių liaudies patarlė „Savas kraštas kaip išaustas raštas“. Jį sudaro 33 juostų rinkinys, skirtas Gražutės regioninio parko Degučių kaimo pažintinio tako medžiams apjuosti.
Juostos. Sukurtų juostų dizaino prototipas yra tradicinė aukštaičių juosta, kurios kraštai yra simetriški. Juostos išaustos kompiuterinėmis nytinėmis staklėmis. Audimui buvo pasirinkta 1 mm storio sukta kaproninė virvutė, naudojama žvejyboje ir kitiems lauko darbams. Ši medžiaga atspari drėgmei, šalčiui. Prieš įgyvendinimt darbą – išaustos eksperimentinės juostos ir pakabintos lauke medžiuose. Juostos ištvėrė žiemos šalčius ir pavasario liūtis, jų ryškumas, faktūra ir kitos savybės nepasikeitė, tad tikime, kad šios miškui skirtos juostos išgyvens ne vieną žiemą pažintiniame take, jei tik nebus kitokių trukdžių.
Juostos pagrindui pasirinkti tamsiai rudos spalvos siūlai metmenims, tamsiai pilki – ataudams. Juostos fonas susilieja su medžiu, o kraštai ir centre įkomponuotas tekstas išryškėja ant medžio, patraukia lankytojo dėmesį savo spalva ir drauge atlieka gido funkciją – leidžia keleiviui sekti spalva, kuri veda teisinga kryptimi. Raudonos ir mėlynos spalvos siūlai naudoti kraštams ir tekstui išausti. Raudona spalva pažymėti medžiai veda iki painiausios tako vietos, o išveda iš jos – juostos, kurių kraštai ir tekstas išausti ryškiai mėlynos spalvos siūlais. Šios spalvos paimtaos iš pažintiniame take jau naudojamos ženklinimo sistemos. Audimui panaudotas ruoželio pynimas, kurio kryptis taip pat sutampa su teisinga ėjimo kryptimi pažintiniame take. Dekoratyviniam efektui išgauti, o tiksliau, blyksniams, suspindus saulei, ataudui panaudota vienguba vario gija.
Juostos plotis yra 8 cm, o ilgis priklauso nuo atskiro medžio kamieno storio.
Tekstai. Juostose išausti tekstai atrinkti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo duomenų bazės, daugiausia iš rankraštynų. Tai patarlės ir mįslės – trumpos žinutės, bylojančios lankytojui apie praeitį, bet glaudžiai susijusios su dabartimi. Dauguma tekstų – iš Zarasų rajono, kuriame ir yra pažintinis takas. Dar tiksliau – tekstai surinkti iš žmonių, gyvenančių aplink Degučius esančiuose kaimuose nuo 1907 metų iki nūdienos. Kai kurie tekstai užrašyti aukštaičių tarme, taip yra ir išausti.
Iš pat pradžių pamatysite ant pagrindinio važiuojamojo kelio į taką kviečiančią juostą su lietuvių liaudies patarle „Nenori sutikt žmonių, neik keliu“. Teks šiek tiek (500 metrų) paėjėti iki tako pradžios, kad pamatytumėte kitą, į taką įvedančią juostą su kita patarle: „Tam ir ežeras, kad vanduo būtų“. Šią patarlę rasite kaip tik netoli Samanio ežero krantų. Toliau laukia patarlė „Žalia pušis, žalia eglė – suverpsim, išausim, dar čėso gana“. Ji lyg ir kviečia nuo plataus kelio sukti takeliais. Ir toliau iki painiausios tako vietos sankryžose Jus vis ves patarlės, o pažintinio tako pusiaukelėje laukia visas „mįslių takelis“. Pradžioje perskaitysite pačią mįslę, o toliau, eidami teisinga kryptimi, išvysite atsakymą į ją. Viena iš mįslių yra tokia: „Riestum dienų, riestum naktį, Dieva dirža nesuriestum. (Kelias)“. Po mįslių takelio Jūsų ir vėl lauks patarlės, o tako pabaigoje – apibendrinimas ir darbo idėjos esmė: lietuvių liaudies patarlė „Savas kraštas kaip išaustas raštas“. Dauguma tekstų semantiškai susiję su take esančiomis stotelėmis. Pavyzdžiui, šalia pelkių stotelės rasite juostas su patarlėmis apie varles, šalia gaisravietės stotelės kaba juosta su patarle apie ugnį, šalia pilkapių stotelės – priminimas iš lietuvių tautosakos, kad žmogus žemėje yra tik pakeleivis, o galutinėje stotelėje apie ūkininkavimą miške – svarbiausią pamoka apie sėją ir derliaus nuėmimą.
Jelena Škulienė, 2012 metai
Darbo vadovas: Vladas Daškevičius
Juostos. Sukurtų juostų dizaino prototipas yra tradicinė aukštaičių juosta, kurios kraštai yra simetriški. Juostos išaustos kompiuterinėmis nytinėmis staklėmis. Audimui buvo pasirinkta 1 mm storio sukta kaproninė virvutė, naudojama žvejyboje ir kitiems lauko darbams. Ši medžiaga atspari drėgmei, šalčiui. Prieš įgyvendinimt darbą – išaustos eksperimentinės juostos ir pakabintos lauke medžiuose. Juostos ištvėrė žiemos šalčius ir pavasario liūtis, jų ryškumas, faktūra ir kitos savybės nepasikeitė, tad tikime, kad šios miškui skirtos juostos išgyvens ne vieną žiemą pažintiniame take, jei tik nebus kitokių trukdžių.
Juostos pagrindui pasirinkti tamsiai rudos spalvos siūlai metmenims, tamsiai pilki – ataudams. Juostos fonas susilieja su medžiu, o kraštai ir centre įkomponuotas tekstas išryškėja ant medžio, patraukia lankytojo dėmesį savo spalva ir drauge atlieka gido funkciją – leidžia keleiviui sekti spalva, kuri veda teisinga kryptimi. Raudonos ir mėlynos spalvos siūlai naudoti kraštams ir tekstui išausti. Raudona spalva pažymėti medžiai veda iki painiausios tako vietos, o išveda iš jos – juostos, kurių kraštai ir tekstas išausti ryškiai mėlynos spalvos siūlais. Šios spalvos paimtaos iš pažintiniame take jau naudojamos ženklinimo sistemos. Audimui panaudotas ruoželio pynimas, kurio kryptis taip pat sutampa su teisinga ėjimo kryptimi pažintiniame take. Dekoratyviniam efektui išgauti, o tiksliau, blyksniams, suspindus saulei, ataudui panaudota vienguba vario gija.
Juostos plotis yra 8 cm, o ilgis priklauso nuo atskiro medžio kamieno storio.
Tekstai. Juostose išausti tekstai atrinkti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo duomenų bazės, daugiausia iš rankraštynų. Tai patarlės ir mįslės – trumpos žinutės, bylojančios lankytojui apie praeitį, bet glaudžiai susijusios su dabartimi. Dauguma tekstų – iš Zarasų rajono, kuriame ir yra pažintinis takas. Dar tiksliau – tekstai surinkti iš žmonių, gyvenančių aplink Degučius esančiuose kaimuose nuo 1907 metų iki nūdienos. Kai kurie tekstai užrašyti aukštaičių tarme, taip yra ir išausti.
Iš pat pradžių pamatysite ant pagrindinio važiuojamojo kelio į taką kviečiančią juostą su lietuvių liaudies patarle „Nenori sutikt žmonių, neik keliu“. Teks šiek tiek (500 metrų) paėjėti iki tako pradžios, kad pamatytumėte kitą, į taką įvedančią juostą su kita patarle: „Tam ir ežeras, kad vanduo būtų“. Šią patarlę rasite kaip tik netoli Samanio ežero krantų. Toliau laukia patarlė „Žalia pušis, žalia eglė – suverpsim, išausim, dar čėso gana“. Ji lyg ir kviečia nuo plataus kelio sukti takeliais. Ir toliau iki painiausios tako vietos sankryžose Jus vis ves patarlės, o pažintinio tako pusiaukelėje laukia visas „mįslių takelis“. Pradžioje perskaitysite pačią mįslę, o toliau, eidami teisinga kryptimi, išvysite atsakymą į ją. Viena iš mįslių yra tokia: „Riestum dienų, riestum naktį, Dieva dirža nesuriestum. (Kelias)“. Po mįslių takelio Jūsų ir vėl lauks patarlės, o tako pabaigoje – apibendrinimas ir darbo idėjos esmė: lietuvių liaudies patarlė „Savas kraštas kaip išaustas raštas“. Dauguma tekstų semantiškai susiję su take esančiomis stotelėmis. Pavyzdžiui, šalia pelkių stotelės rasite juostas su patarlėmis apie varles, šalia gaisravietės stotelės kaba juosta su patarle apie ugnį, šalia pilkapių stotelės – priminimas iš lietuvių tautosakos, kad žmogus žemėje yra tik pakeleivis, o galutinėje stotelėje apie ūkininkavimą miške – svarbiausią pamoka apie sėją ir derliaus nuėmimą.
Jelena Škulienė, 2012 metai
Darbo vadovas: Vladas Daškevičius
